Ar teko susimąstyti, kiek įvairių kosmetikos ir higienos priemonių naudojame kasdien? Juk dažnas kasdien naudojame muilą, dantų pastą, šampūną ir pan. „Užmetus akį“ į etiketes neretai pavadinimai nieko nesako, o juk tas medžiagas tepame ant odos, plauname plaukus, su jomis valomės dantis. Specialistų teigimu, visų mūsų išoriškai naudojamų medžiagų net 70% yra absorbuojama į vidų, tad verta susimąstyti, kas slepiasi po neaiškiais pavadinimais.
Šį kartą pro padidinamąjį stiklą stebime natrio laureto sulfatą (Sodium Lauryl/Laureth Sulfate).
Kas tai yra?
Tai yra pigus, agresyvus ploviklis, dažniausiai gaminamas iš naftos produktų.
Dažnai ši medžiaga ar jos junginiai „slepiasi“ po šiais pavadinimais:
Sodium Lauryl Sulfate (SLS), Sodium Laureth Sulfate (SLES), Ammonium Lauryl Sulfate (ALS), Ammonium Laureth Sulfate (ALES), Sodium Methyl Cocoyl Taurate, Sodium Lauroyl Sarcosinate, Sodium Cocoyl Sarcosinate, Potassium Coco Hydrolysed Collagen, TEA (Triethanolamine) Lauryl Sulfate, TEA (Triethanolamine) Laureth Sulfate, Lauryl or Cocoyl Sarcosine, Disodium Oleamide Sulfosuccinate, Disodium Laureth Sulfosuccinate, Disodium Dioctyl Sulfosuccinate
Kur dažniausiai randamas?
Stiprus cheminis ploviklis dėl efektyvaus nuriebalinimo ir putojimą sukeliančio poveikio dažnai naudojamas šampūnuose, dantų pastoje, vonios ir dušo priemonėse.
Koks nustatytas neigiamas poveikis?
Natrio laureto sulfatas puikiai išplauna plaukus, tačiau pažeidžia jų paviršių. Nuo agresyvių plaunančių priemonių plaukai ima silpnėti: pažeidžiami plaukų svogūnėliai, dėl to plaukai lėčiau auga, ima slinkti.
Ši medžiaga suardo natūralų odos apsauginio sluoksnio palaikymo balansą, todėl atsiranda įvairūs jautrios, pažeistos odos požymiai kaip pleiskanotumas, dirglumas, niežulys, odos bėrimai ir pan. Specialistai perspėja, kad sulfatas ne tik kenkia galvos odai, sausina plaukus, dirgina akis, tačiau ši medžiaga siejama ir su kancerogeninėmis savybėmis.
Kokios gali būti alternatyvos?
Deja, dažnai girdimas mitas, kad natūralūs šampūnai prastai putoja, todėl blogai plauna. Tenka pripažinti, kad organinės kilmės putokliai šampūne mažiau putoja, tačiau tam yra svarių argumentų.
Klaidinga manyti, kad putojimas tolygu plovimui. Trinkimo metu susidariančios putos, tai tik putoklio reakcija su vandeniu, bet ne su nešvarumais. Tad kuo gausiau šampūnas putoja, tuo agresyvesnės medžiagos panaudotos jo gamybai.
Natūralūs putokliai neatlieka dirbtinės estetikos funkcijos, o jų veikimas nukreiptas į saugų plaukų trinkimą. Šios prausiančios medžiagos yra švelnios, tausoja plaukus, nedirgina galvos odos, jos nesausina, nesukelia pleiskanojimo. Atminkite, kuo mažiau putų – sveikesni plaukai ir galvos oda!
